„Šviesė“ (K. Steindottir)

Paukštelis Šviesės istorijoje užima ypatingą simbolinę reikšmę – jis yra ir sielos, ir ligos personifikacija, kartais laisvas, kartais įstringantis gerklėje, kartais nutūpiantis ir užgožiantis visą aplinkinį pasaulį. Paukštis, įprastai simbolizuojantis beribę laisvę, šioje knygoje virsta jos antipodu – įkalinančiu narvu. Tad atsiplėšti nuo žemės ir pažiūrėti į save iš šono tampa praktiškai neįmanoma.

LITERATŪRINIS RECEPTAS: Kristin Steindottir „Šviesė“

Rekomenduojama:
- Jaučiantiems trintį šeimose ir tarp artimųjų
- Ieškantiems sielos ramybės bei tikrojo savo vaidmens
- Visiems, pažįstantiems psichologinius ir/ ar psichinius sunkumus, o taip pat ir jų artimiesiems
- Graužiantiems save dėl nedėkingumo, kai per stipri artimojo meilė ar rūpestis, atrodo, dusina. Nėra ko graužtis – kartais tai tiesa.

Nerekomenduojama:
- Kliniškai intensyviai besigydantiems psichinius sutrikimus – knyga gali pasirodyti destabilizuojanti

Jei jau perskaitėte ar planuojate skaityti Kristin Steindottir „Šviesė“, štai keletas klausimų tolimesniems apmąstymams ar diskusijoms su sielos bičiuliais. Linkint šilumos:
- Šalia manęs sėdi mama. Ji apsiverkusi. Žinau, kad kalbėjosi su tėčiu. Žinau, kad mane užstojo, bet nieko nelaimėjo. Ji man bando kažką pasakyti, aš negirdžiu. Žiūriu į ją nuliūdusią, įdubusiais skruostais ir paraudusiomis akimis. Mama pralošia visas kovas prieš tėtį, tik niekada nepasiduoda. Kaip Šviesės santuokoje atsikartoja jos tėvų santuokos dinamika? Kiek Šviesės santuoka buvo panaši į jos jos tėvų santuoką? O kiek elgesio modeliai, Jūsų manymu, atkartojami pasąmoningai?

- Kaip manote, kodėl Šviesės mama „niekada nepasiduoda“? Vardan ko? Kas ją palaiko?

- Kodėl Šviesė imasi mamos kovos ir stoja ją ginti prieš tėvą? Kokią įtaką prisiimta atsakomybė už mamą padaro Šviesei? Kaip manote, ar tėvai turėtų leisti vaikams kovoti „mūšius“ už juos?

- Kaip manote, ar Šviesės baimės dėl samdinių turėjo kažkokio racionalaus pagrindo? Ar sargo vaidmuo, kurį Šviesė prisiėmė tėvų namuose, iš tikro buvo reikalingas ir bendruose namuose su Vigfusu?

- Tėtis buvo linksmas... Jis norėjo lankytojų kasdien. Daug nedirbo. Kaip manote, kaip pavyko tėvui taip gerai ir lengvai gyventi, džiaugiantis ir mažai dirbant? Ką vyrui duoda mažas užimtumas? Daugiau naudos ar daugiau žalos?

- Šviesės akyse tėtis – šviesus, žavingas, mylintis. Žmonos akyse jis – nuviliantis, nepatikimas, abejingas ir net žiaurus. Koks tėvas yra Šviesės brolių ir seserų akyse? Ką sako tai, kad vaikai vienas po kito pabėga iš namų pirmai progai pasitaikius? Kaip mūsų akyse keistųsi tėvo paveikslas, jei istoriją pasakotų ne Šviesė, o Ingis, Gauja ar Gunhilda?

- Tėtis Jonas Švieselę gelbėjo nuo visko net tada, kai ji gelbėjo nuo tėvo mamą. Tėtis gelbėjo Švieselę nuo vyro, nuo meilės ir nuo kančios, nuo Vigfuso šykštumo, pamokėdamas sąskaitą, nuo sielos tuštumos, surasdamas naują akmenį ramybei, įsižeminimui, namams. Kaip manote, ar neprasilenkė sveikas tėvo ir suaugusiojo vaiko santykis? Kur ir kodėl?

- Kodėl tėvui ir Vigfusui nepavyko sugyventi po vienu stogu? Ar jie buvo per daug skirtingi? O gal atvirkščiai – per daug panašūs?

- Kokį vaidmenį Vigfuso ir tėvo nesutarimuose atliko Šviesė?

- Žinai, kad neturėjai to sakyti. Pati girdi, kad tai nesąžininga. - Šviesė dukrai pati pateisina ir išteisina Vigfusą, nors sąmoningai to pripažinti negalėjo. Kaip manote, kodėl Šviesė atsisakė priimti realybę?

- Šviesė Vigfusą laikė šykštuoliu, o jis žmoną – lepūnėle? Ar sutinkate bent su vienu teiginiu? O gal su abiem? Kodėl taip/ne?

- Kodėl Vigfusas visgi neišsiunčia žmonos į specialius ligonių globos namus? Kaip manote, ar kaltas jo šykštumas, o gal nuoširdi ir atsidavusi meilė?

Visą tekstą skaitykite portale lrt.lt: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2637468/sviese-daugiau-negu-tik-pasakojimas-apie-psichikos-liga