„Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“ (R. L. Stevenson)

Iš šios R. L. Stevensono novelės atsirado anglakalbėse šalyse įprastas posakis „Džekilas ir Haidas“, skirtas apibūdinti žmogų, gebantį akimirksniu virsti savo paties priešingybe – iš doro ir malonaus žmogaus tapti piktu ir blogą linkinčiu, arba atvirkščiai.

Tokios ryškiai išreikštos ir prieštaringos savybės, galinčios akimirksni keisti žmogaus elgesį, medicinos literatūroje siejamos ir su psichopatija, ir su šizofrenijos simptomais, kurie Viktorijos laikais dar nebuvo nuodugniai ištyrinėti.

Prigimtinis asmenybinis dvilypumas, nepageidaujamas padorioje visuomenėje, sudaro centrinį pasakojimo konfliktą. Visgi, žmogų galiausiai sunaikino ne ydos, o žuvęs žmogiškumas.

LITERATŪRINIS RECEPTAS: Robert Louis Stevenson „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“
Dozavimas: skaityti vakare, kai mieste pradeda temti ir ima bruzdėti žmogaus prigimties šešėliai.

Rekomenduojama:
- Besidomintiems žmogaus prigimtimi, gėrio ir blogio santykiu
- Besimėgaujantiems kūriniais, kurie kelia dozuotą psichologinę įtampą, kursto smalsumą, skatina gilintis
- Vertinantiems temas apie dvilypumą, moralę, socialiai priimtinas ribas

Nerekomenduojama:
- Vengiantiems vidinio nerimo temų
- Veiksmas lėtas, o svarbiausia kūrinio dalis – ne įvykis, o minties ir sprendimų seka, tad knyga gali nepatikti ieškantiems greito dopamino
- Ieškantiems aiškių moralinių gairių.

Galimas šalutinis poveikis: gali išprovokuoti savianalizę bei pastabumą aplinkinių elgesio motyvų kilmei.

Visą tekstą skaitykite portale lrt.lt: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2731203/pabegti-nuo-realybes-po-lobiu-salos-seke-itin-keistas-dzekilo-ir-haido-atvejis