„Naktį visų kraujas juodas“ (D. Diop)

Skaitymo patirtis: 7/10

Prancūzų autoriaus Davido Diopo romanas „Naktį visų kraujas juodas“ yra lyg atvirkštinė gyvenimo istorija, pradedanti nuo žemiškos realybės, žmogaus sukuriamo siaubo, ir iš lėto nunešanti į sakmes, padavimus, vaikiškas pasakas.

Tuo pačiu tai ir istorija apie sielų ryšį, kuris nenutrūksta su mirtimi.

„Naktį visų kraujas juodas“ 2021-aisiais pelnė prestižinį „International Booker prize“ apdovanojimą ir palieka neišdildomą įspūdį savo sunkiai prie žemės priplojančia atmosfera, nuginkluojančiu tiesmukumu, painumo elementarumu.

Galvoti pačiam dar nereiškia būtinai viską suprasti. Dėl Dievo teisybės, nesuprantu, kodėl vieną gražią kruvino mūšio dieną nei iš šio, nei iš to, nors nenorėjau, kad jis žūtų (...) aš nužudžiau Madembą Djopą savo žodžiais. Aš ne viską suprantu.

LITERATŪRINIS RECEPTAS

Rekomenduojama skaityti:
- Norintiems gilintis į prietaringumo prigimtį
- Jaučiantiems sielų giminystės tikroviškumą
- Ieškantiems sielos sukrėtimo išsibudinimui

Nerekomenduojama skaityti:
- Vengiantiems mistikos
- Ieškantiems lengvumo
- Kenčiantiems dvasinį skausmą knyga gali jį dar labiau pagilinti.

Jei jau perskaitėte ar planuojate skaityti David Diop „Naktį visų kraujas juodas“, štai keletas klausimų tolimesniems apmąstymams ar diskusijoms su sielos bičiuliais. Linkint šilumos:

- Ar Jūs kada nors esate turėję tokį žmogų, kurį galėtumėte vadinti „daugiau negu broliu“? Jei taip, kaip susitikote? Kaip supratote savo ryšio gylį? Kaip tampama „daugiau negu broliu“?

- Kodėl žmogus ir gyvenimas šventi tampa tik po mirties?

- Kaip manote, ką apie Alfa charakterį sako priešų rankos? Ar tai laikinas pamišimas, o gal – prigimtis? Įsisenėjęs skausmas? Negrįžtamas pokytis?

- Kaip manote, ar Alfos elgesys mūšio lauke – tai kerštas, o gal nesąmoningas noras numirti ir taip papirkti savo kaltės jausmą?

- Kaip manote, kodėl Alfą graužiasi paklausęs dievo balso? Ar bėda slypi paklusnume? Negebėjime mąstyti? O gal nedieviškame dieve, kuriuo nebesitiki?

- Kaip manote, kas kaltas dėl Alfos dusinančios sąžinės graužaties? Ar tik Madembos mirtis? Gal Fari pasirinkimas? Gal mamos dingimas? Kas dar?

- Kaip manote, ar kaltė gali būti pasidalijama? Ar tokiu atveju, ji kiek nors sumažėja?

- Kaip manote, ar karo lauke žmogiškumas miršta, o gal išryškėja? O gal – ir viena, ir kita?

- Kaip manote, ar egzistuoja riba tarp pareigos ir sąžinės? Ar esate ją atradę?

„Dėl Dievo teisybės, kad laimėčiau Fari meilę, būčiau sutikęs prarasti Madembos draugystę.“ – Kaip vertinate šią Alfos frazę? Ar to tikimasi iš „daugiau negu brolio“? Ar meilė nesieja „daugiau negu brolių“? Kuo skiriasi vyro meilė moteriai? Ar tai išgyvenimo instinktas? Ar Jūs pateisinate tokį Alfos požiūrį į Madembą, kuris įkalbėjo savo mamą tapti ir Alfos mama? O gal smerkiate Alfą? Jei būtumėte priešingos lyties, negu esate iš tikrųjų – kaip galvojate – ar Jūsų požiūris būtų kitoks?