"Dubliniečiai" (J. Joyce)

Įdomu tai, kad nors „Dubliniečių" istorijos tarpusavy ir nesusijusios, jų chronologija atitinka žmogaus gyvenimo etapus. Pirmosios trys istorijos parašytos pirmuoju asmeniu, perteikia vaikystės išgyvenimus ir pabrėžia ašinius momentus, turėjusius įtakos pasaulėžiūros ir asmenybės formavimuisi.

Kitos istorijos jau pasakojamos iš trečiojo asmens, t. y. neutralaus pasakotojo pozicijų. Tačiau jos ir toliau papunkčiui atspindi žmogaus gyvenimo etapus – jaunystės nerūpestingumą ir džiaugsmą, savosios vietos po saule paiešką, santuokinio gyvenimo užtraukiamą kilpą, elgesio žymų atkartojimą ir perdavimą naujoms augančioms kartoms, individualią bei kolektyvinę priklausomybių ir šeiminio konstrukto naštą. Apsakymų rinkinys, kaip ir gyvenimas, simboliškai baigiasi „Dievo malone“ ir „Mirusiaisiais“.

LITERATŪRINIS RECEPTAS: James Joyce „Dubliniečiai“
Dozavimas: skaityti atidžiai, po vieną novelę per dieną – kaip stiprią, kartais karčią, bet žaizdas atveriančią ir gydančią arbatą.

Rekomenduojama:
- Vertinantiems psichologinį gilumą, kasdienybės trapumą ir akimirkas, kurios, atrodo, lyg priedainis žmonių gyvenimuose kartojasi šimtmečiais
- Mėgstantiems kūrinius, kurie užfiksuoja žmogaus sielos judesius
- Nesibijantiems simboliško teksto, kuriame svarbiau ne siužetas, o nuotaika ir povandeninė srovė

Nerekomenduojama:
- Vengiantiems susidurti melancholija, vienatve ar dvasiniu sustingimu. Šie jausmai čia – pagrindiniai veikėjai
- Ieškantiems istorijų su aiškia pabaiga ir išspręstais jausmais – „Dubliniečiai“ palieka skaitytoją mąstyti ir atsakymus susirasti pačiam
- Itin empatiškoms asmenybėms – istorijų keliamas dvasinis skausmas gali kirsti giliai

Galimas šalutinis poveikis: gali sukelti tylų liūdesį, bet tuo pačiu gali ir sustiprinti jautrumą kasdienio gyvenimo grožiui.

Jei jau perskaitėte ar planuojate skaityti James Joyce „Dubliniečiai“, štai keletas klausimų tolimesniems apmąstymams ar diskusijoms su sielos bičiuliais. Linkint šilumos:

- „Man ji pasiūlė ir grietininių biskvitų, bet aš atsisakiau – bijojau, kad kramtomi jie per garsiai traškės“ – taip pasakotojas prisimena mirusiojo aplankymą. Kaip manote, kodėl vaikui buvo baisu sutrikdyti mirusiajam tylą kramtomais sausainiais? Kokius vaiko jausmus ir vidinius išgyvenimus gali slėpti tokia baimė? Kokį vaidmenį ir kiek galios mirusysis turi vaiko pasaulyje?

- Kaip manote, ar vyras žalsvai juodu kostiumu ant šlaito ir pono Koterio nuostata dėl kunigo Hino turi kažką bendro?

- „Liūdnas gyvenimas vaiko, kur pramogom neturi laiko“. Ar sutinkate? Ar Jūs vaikystėje jaučiatės turėjęs laiko pramogoms?

- Kodėl Evelina neišplaukė? Kas ją sulaikė? Pareigos jausmas? Baimė? Kaltė? Psichologinė priklausomybė nuo šeimos santvarkos? Meilės trūkumas? Dar kas nors?

- Kaip manote, ar nepasigailės Evelina savo sprendimo, jei tėtis jau spėjo rasti jos laišką? Ar rizikuotumėte jos vietoje grįžti namo?

- Džimis naktį jachtoje pralošė daug pinigų. Ką dar jis pralošė, o ką laimėjo?

- Kaip manote, iš kur ir už ką buvo gautas auksinis pinigėlis? Ir kodėl jis iškeliavo į Korlio rankas? Kaip manote, ar Lenehanas gaus juo pasidžiauti? Kodėl taip, kodėl ne? Kaip manote, kas skatina moteris atiduoti vyrams pinigus? Kokiomis aplinkybėmis ir kokių priežasčių vedinos? Ar tos priežastys gali būti skaidrios, jei vyras ir moteris – ne mama ir sūnus, ar brolis ir sesuo?

- Kaip manote, ar Lenehanas turi šansų jaukiai santuokai, kaip kad svajoja? Kodėl taip, kodėl ne?

- Kaip manote, ar vedė ponas Doranas Polę? Jei taip, kaip klostėsi jų santuoka?

- Kaip manote, ar Faringtonui pavyko padaryti „dublikatą“? Ne darbe, o namuose? Kaip žmona Ada jam pagelbėjo?

- Kaip manote, koks tikrasis apkūniojo pono su rudu katiliuku tramvajuje vaidmuo? Ar tikslus Marijos gebėjimas vertinti žmones ir kokią įtaką tai turi jos likimui?

Visą tekstą skaitykite portale lrt.lt: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2743281/joyce-o-dublinieciai-vertingas-apsilimas-pries-susitikima-su-sunkiasvoriu-ulisu